Dažna Lietuvos įmonė žaliavas perka Rytų valstybėse, atsiskaitydama doleriais, o parduoda prekes ES šalyse, kur apmokama eurais. Šių valiutų kursų kitimas gali turėti reikšmingą įtaką įmonės veiklos rezultatams. Visada egzistuoja didelė rizika. Įmonės, norėdamos sumažinti riziką, gali pasinaudoti specialiais finansiniais instrumentais, iš kurių pagrindiniai yra:
-
Išankstiniai sandoriai.
-
Pasirenkamieji sandoriai.
-
Apsikeitimo sandoriai.
Išankstinis sandoris – valiutos keitimo sandoris, pagal kurį šalys susitaria pirkti ar parduoti nurodytas valiutas ateityje pagal sandorio sudarymo dieną susitartą valiutos kursą. Tam tikra išankstinio sandorio atmaina yra apsikeitimo sandoriai (swap), suteikiantys galimybę apsikeisti valiutomis numatant terminą.
Pavyzdžiui, galima sudaryti sandorį trims mėnesiams, kai įmonė parduoda bankui JAV dolerius, o iš jo gauna litus. Po trijų mėnesių bankas grąžina įmonei dolerius, o ši bankui – litus. Praktiškai toks sandoris įforminamas kaip du valiutos pirkimo–pardavimo sandoriai:
-
tai valiutos keitimo sandoris (angl. spot), pagal kurį sandorio šalys atsiskaito nedelsdamos (dabar įmonė perka litus ir parduoda dolerius);
-
išankstinis sandoris – tai susitarimas tarp dviejų šalių pirkti arba parduoti valiutą ateityje (šalys numato, kad po trijų mėnesių įmonė pirks dolerius, o parduos litus) dabar sutarta kaina.
Pastaraisiais metais Lietuvos įmonės, dirbančios tarptautinėje rinkoje, vis dažniau naudojasi apsikeitimo sandoriais.
Valiutiniai pasirenkamieji sandoriai, kai už tam tikrą komisinį mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje pirkti arba parduoti valiutą už tam tikrą iš anksto sutartą kainą. Jie sudaro sąlygas pavieniams investuotojams, verslininkams turėti naudą iš kintančios valiutos vertės, kita vertus, jie būna kaip apsauga nuo nepageidaujamų valiutos vertės pasikeitimų.
Už įgytą pasirinkimo teisę įmonė sumoka bankui komisinį mokestį, kuris yra kompensacija už banko patiriamą riziką. Šis mokestis vadinamas sandorio kaina.
