Yra tūkstantis būdų prarasti pinigus ir tik du – jų įsigyti:

dirbate už pinigus arba pinigai dirba už jus.

B. Baruchas

Pradedant arba plėtojant verslą reikia numatyti, kaip bus sukauptos Jums reikalingos lėšos. Mažos įmonės gali pasinaudoti tokiais lėšų šaltiniais:

• asmeninės santaupos;

• šeimos ir draugų santaupos;

• steigti akcinę bendrovę išleidžiant vertybinius popierius;

• imti paskolas iš banko;

• naudoti smulkiojo verslo rėmimo fondų lėšas;

• pasinaudoti rizikos kapitalu.

Gali būti priimamas sprendimas didinti įmonės nuosavo kapitalo dalį, išleidžiant nuosavybės vertybinius popierius, t. y. akcijas, bet tam būtina kurti akcinę bendrovę.

Pradinis finansavimas gali būti sunkiausiai įveikiamas barjeras. Dažnai manoma, kad puiki idėja, jauni, energingi ir išsilavinę vadovai bei gerai parašytas verslo planas savaime garantuoja kreditorių pasitikėjimą ir jie tikisi banke gauti pradinių lėšų savo verslui, tačiau tai yra labai sudėtingas procesas, bankai paskolas teikia nenoriai, todėl apie 95 proc. pradedančiųjų verslininkų imasi veiklos, turėdami tik savo ar draugų santaupų.

Įprastas verslo finansavimo būdas yra paskolos. Skolinamasi pinigų, įsipareigojant mokėti tam tikro dydžio palūkanas ir paskolą grąžinti dalimis arba iš karto. Imant paskolą reikalingas užstatas. Dažniausiai tai būna asmens ar įmonės, paėmusios paskolą, turto įkeitimas. Užstatu gali būti ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, vertybiniai popieriai ir kt. Didelę įtaką turi ir besiskolinančiojo „kreditinė istorija“. Jei įmonė patikima, paskolą gauti yra lengviau, galima tikėtis ir mažesnių palūkanų.

Dažnai verslininkai priima sprendimą pasinaudoti paskola, nes:

• paskolos nedidina savininko nuosavybės, ir jei verslas sekasi gerai, gaunama didesnė nuosavo kapitalo grąža, t. y. kiekvienas savininko investuotas litas uždirba didesnį pelną;

• bankams mokamos palūkanos yra pripažįstamos sąnaudomis, o tai mažina pelno mokestį.

Įmonė, norinti gauti paskolą, bankui turi pristatyti:

• įmonės valdymo organo, turinčio teisę spręsti paskolos gavimo bei turto įkeitimo klausimus,  sprendimą;

• įgaliojimą pasirašyti paskolos dokumentus.

Naujasis banko klientas (paskolos ėmėjas) turi pateikti:

• įmonės registracijos pažymėjimo kopiją;

• įstatų kopiją;

• pagrindinių akcininkų sąrašą;

• finansinius dokumentus už kelis ataskaitinius laikotarpius;

• verslo planą.

Ilgalaikė banko paskola verslui teikiama 3-7 metams. Svarbiausios bankų keliamos sąlygos suteikiant ilgalaikę paskolą yra:

• įmonė nuo 20 iki 40 proc. investicinio projekto vertės turi finansuoti nuosavomis lėšomis;

• ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė vidutiniškai 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kt.).

Dažniausiai ilgalaikių paskolų palūkanos būna kintamoios, o jų dydis priklauso nuo valiutos, kuria norite skolintis, ir vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi šia valiuta palūkanų normos LIBOR.

Kintamosios palūkanos apskaičiuojamos kas pusmetį prie atitinkamos valiutos šešių mėnesių LIBOR pridedant paskolos sutartyje užfiksuotą banko maržos dydį.

Pavyzdžiui, jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolos palūkanos sieks „LIBOR + 3,5“, o LIBOR paskolos paėmimo dieną siekia 3,8 proc., tuomet pusę metų mokėsite 7,3 proc. metines palūkanas. Paskolų litais palūkanos dažniausiai nustatomos prie vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi litais palūkanų normos VILIBOR pridedant nustatytą banko maržą.

Jeigu numatote imti paskolą iš banko, turite labai atidžiai susipažinti su visomis paskolos gavimo sąlygomis, ne tik palūkanų dydžiu, bet jų mokėjimo tvarka, administravimo mokesčiais, jos grąžinimo tvarka. Jei paskolą imsite valiuta, o atsiskaityti reikės litais, pasidomėkite, kokio dydžio mokestį Jums reikės mokėti už užsienio valiutos konvertavimą į nacionalinę valiutą.

Taip pat išsiaiškinkite, ar bankas nereikalaus papildomo mokesčio, jei sugalvosite paskolą grąžinti anksčiau sutarto laiko. Gali būti, kad bankas pareikalaus iš Jūsų sudaryti gyvybės draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, sužinokite, kiek tai kainuos? Visa tai numatykite apskaičiuodami išlaidas.

Lizingas – šiuo metu ypač populiari verslo finansavimo forma. Lizingo paslaugas Lietuvoje dabar teikia lizingo kompanijos, kurios įkurtos beveik prie visų Lietuvos komercinių bankų kaip dukterinės jų įmonės. Lizingas skirstomas į finansinį ir veiklos lizingą.

Finansinis lizingas nuo veiklos lizingo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju lizingo sutarties terminui pasibaigus turtas pereina į lizingo gavėjo nuosavybę, o antruoju atveju turtas lieka lizingo bendrovės nuosavybė.

Norėdamas pasinaudoti lizingo paslauga, ūkio subjektas turi nuo 15 iki 30 proc. perkamo turto vertės apmokėti nuosavomis lėšomis ir už naudojimąsi lizingo paslauga moka pastovias arba kintamas palūkanas, kurios paprastai būna kiek didesnės nei paskolų.

Turėtumėte žinote, kokios grėsmės gali kilti Jums sudarius lizingo sutartį. Specialistai neatmeta galimybės, kad, gausėjant pasirašomų lizingo sutarčių skaičiui, daugės atvejų, kai klientai nesugebės jų vykdyti.

---

Rizika juridiniams asmenims dažniausiai atsiranda dėl tokių priežasčių

• per didelės investicijos neįvertinus pokyčių rinkoje;

• netinkamai įvertintos verslo galimybės;

• pasikeitusios rinkos sąlygos;

• kompetencijos trūkumas valdant įmonę;

• įmonės pajėgumų neatitinkanti įranga.

---

Rizikos kapitalo fondai investuoja į sparčiai augančių, perspektyvių įmonių akcinį kapitalą. Ši finansavimo forma paprastai būna brangesnė nei paskola ar lizingas, todėl ją renkamasi tuo atveju, jeigu įmonė negali pasiskolinti iš banko tiek pinigų, kiek jai reikia, arba tokiomis sąlygomis, kokiomis jai reikia. Dažniausiai šie fondai įsigyja nuo 30 iki 50 proc. įmonės akcijų.

Galima pasinaudoti trumpalaike banko paskola, kuri dažniausiai skiriama apyvartinėms lėšoms papildyti. Šios paskolos teikiamos iki vienerių metų laikotarpiui ir joms nustatomos fiksuotos palūkanos. Paprastai trumpalaikių paskolų palūkanos būna didesnės  negu ilgalaikių.

Labai naudinga gali būti kredito linija, pagal kurią lengvatiniai kreditai skiriami tiksliniams projektams vykdyti nustatytomis sąlygomis. Pavyzdžiui, AB Šiaulių bankas Europos Komisijos padedamas įgyvendina mikrokreditavimo programą, kuri skirta gamybos, prekybos ir paslaugų veiklai plėtoti arba šių įmonių investiciniams projektams finansuoti arba Ūkio bankas pasirašė sutartį su Vokietijos bankais dėl lengvatinių kreditų teikimo MVĮ investiciniams projektams vykdyti ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Lengvatinės paskolos teikiamos su sąlyga, kad įranga bus perkama iš ES valstybių.

Overdraftas (sąskaitos pereikvojimas) labai naudinga kreditavimo paslauga stabiliai dirbančiai įmonei, kuriai laikinai gali pritrūkti lėšų savo įsipareigojimams padengti. Pagal įmonės sudarytą sutartį su banku numatyta, kad ji, atsiskaitydama su tiekėjais, gali viršyti savo sąskaitos likutį iki tam tikro lygio. Už šią paslaugą įmonė moka bankui sutarto dydžio palūkanas. Ši įmonės skola grąžinama, kai į įmonės sąskaitą patenka pinigai. Tokia bankų paslauga pagerina atsiskaitymų būklę ir yra labai patogi įmonėms, kai jos laikinai turi mokumo problemų.

Faktoringas yra nauja finansavimo paslaugų rūšis, taikoma pirmiausia mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti, perimant teisę išieškoti jų skolas. Paprastai tokios skolos yra trumpalaikiai įsiskolinimai už pirktas prekes ar suteiktas paslaugas. Ši trumpalaikių skolų perleidimo arba prekybos sandorių kreditavimo paslauga sėkmingai įsitvirtina ir Lietuvos finansų rinkoje.

Faktoringas mažina verslo riziką ir sukuria įmonei galimybę naudoti pirkėjų skolų valdymo sistemą. Didėjančios faktoringo paslaugų apimtys rodo, jog gerėja atsiskaitymo sąlygos tarp šalies įmonių, tai yra tam tikras rinkos „sveikumo” rodiklis. Dažniausiai faktoringo paslaugas teikia bankai arba jų įsteigtos faktoringo kompanijos.

---

---