Kiekvienas yra savo pinigų šeimininkas arba vergas.
Horacijus
Finansinės atskaitomybės sudėtį ir apimtį reglamentuoja Verslo apskaitos standartai ir Finansinės atskaitomybės įstatymas. Finansinė atskaitomybė rengiama kiekvienais metais. Ji turi būti parengta bei patvirtinta iki kitų metų spalio 1d., o UAB, AB – gegužės 1d. Finansinę atskaitomybę pasirašo tik įmonės vadovas, kuris yra atsakingas už tai, kad informacija būtų teisinga ir laiku pateikta. Patvirtinta finansinė atskaitomybė turi būti pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Juridinių asmenų registrui. Mažos įmonės pagal Verslo apskaitos standartus gali rengti trumpą finansinę atskaitomybę, kurią sudaro:
-
Balansas;
-
Pelno (nuostolių) ataskaita;
-
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
-
Aiškinamasis raštas.
Mažos įmonės gali rengti trumpą balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, jei per praėjusius bent dvejus metus jos:
-
pardavimo pajamos buvo iki 7 mln. litų;
-
įmonės turtas ne didesnis nei 5 mln. litų;
-
vidutinis metinis sąrašinis darbuotojų skaičius iki 10 darbuotojų.
Nuo 2006 m. įmonės turi rengti metinį pranešimą. Metinis pranešimas - tai metinę finansinę atskaitomybę papildanti ataskaita (bet ne finansinės atskaitomybės dalis), kurioje pateikiami duomenys apie įmonės finansinių metų veiklą ir numatomą veiklos perspektyvą. Tarptautinėje praktikoje laikoma, kad metinis pranešimas kartu su finansine atskaitomybe sudaro bendrą įmonės teikiamą atskaitomybės paketą.
Įmonės balansas – tai ataskaita, kurioje apskaičiuotas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai konkrečią datą, paprastai einamųjų metų gruodžio 31 d. Svarbu žinoti pagrindinę buhalterinio balanso lygybę:
TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI
Įmonės turtas apskaičiuojamas pirmoje balanso dalyje, o nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai antroje. Įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.
1. Ilgalaikiam turtui priskiriamas turtas, kuris naudojamas veikloje daugiau kaip vienerius metus ir kurio vertė ne mažesnė nei savo įsakymu patvirtino įmonės vadovas. Pavyzdžiui, įmonės vadovo įsakymu ilgalaikiam turtui priskiriamas turtas, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 300 litų. Pagal savo turinį ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį:
-
materialiajam turtui priskiriami visi materialią išraišką turintys daiktai, tokie kaip pastatai, įrenginiai, transporto priemonės, biuro įranga ir kt.;
-
nematerialiajam turtui priskirtina tai, ko negalima fiziškai apčiuopti, pvz., išradimo patentas, įsigyta licencija, registruotas prekinis ženklas, kompiuterinė programa ir pan.;
-
ilgalaikis finansinis turtas – tai Jūsų įsigytos kitos įmonės akcijos arba vyriausybės vertybiniai popieriai siekiant gauti dividendus arba palūkanas.
Ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) verte. Ilgalaikiam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas ir ta suma mažinama ilgalaikio turto vertė. Balanse ilgalaikis turtas apskaitomas balansine (likutine) verte.
Jei norite apskaičiuoti nuosavą kapitalą,
turėtumėte iš įmonės turto atimti jos
įsipareigojimus.
2. Trumpalaikiam turtui priskiriamas turtas, kuris sunaudojamas per vieną veiklos ciklą, trunkantį mažiau kaip vienerius metus; tai medžiagų, žaliavų atsargos, pirkėjų skolos, trumpalaikiai vertybiniai popieriai, pinigai.
3. Įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai skirstomi taip:
Nuosavą kapitalą sudaro pasirašytasis įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), rezervai. Jei įmonės savininkai nepasiima uždirbto pelno, o jį palieka įmonėje, tai ši susikaupusi suma rodoma kaip nepaskirstytasis įmonės pelnas (nuostolis).
Įmonės įsipareigojimai skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaikiai įsipareigojimai – tai visos įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos, prekybos skolos, mokėtini mokesčiai valstybei, mokėtini atlyginimai ir kt. Ilgalaikiai įsipareigojimai – tai įmonės ilgalaikės finansinės skolos bei kitos po vienerių metų mokėtinos sumos.
2 lentelė
Balansas
2007 m. gruodžio 31 d.
|
|
Balanso straipsniai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
|
A. |
Ilgalaikis turtas |
|
|
|
I. |
Nematerialusis turtas |
|
|
|
II. |
Materialusis turtas |
|
|
|
III. |
Finansinis turtas |
|
|
|
IV. |
Kitas turtas |
|
|
|
B. |
Trumpalaikis turtas |
|
|
|
I. |
Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
II. |
Per vienerius metus gautinos sumos |
|
|
|
III. |
Kitas trumpalaikis turtas |
|
|
|
IV. |
Pinigai |
|
|
|
|
Turto iš viso: |
|
|
|
C. |
Nuosavas kapitalas |
|
|
|
I. |
Savininkų įnašai |
|
|
|
II. |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
D. |
Dotacijos ir subsidijos |
|
|
|
E. |
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |
|
|
|
I. |
Ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
II. |
Trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso |
|
|
Kai sudarysite balansą, apskaičiuokite kai kuriuos svarbiausius rodiklius ir palyginkite juos su kitų įmonių arba sektoriaus vidutiniais rodikliais, arba su Jūsų įmonės ankstesniųjų metų rodikliais. Nustatykite, kaip pakito rodiklių dydžiai ir kokios yra pokyčių priežastys.
Vienas svarbiausių rodiklių yra kapitalo struktūros rodiklis, kuris parodo įmonės kapitalo sudėtį, t. y. kokią dalį sudaro skolintas kapitalas. Jis apskaičiuojamas kaip skolinto kapitalo ir viso įmonės kapitalo santykis (SK/BK). Jei šis rodiklis viršija 0,5, tai tokios įmonės veiklos rizika didėja, nes jai nepakanka nuosavo kapitalo įsipareigojimams apmokėti. Kreditoriai tokią įmonę vertina kaip padidintos rizikos įmonę, kuriai gali būti sudėtinga gauti kreditus arba kreditai gali būti suteikiami didesnėmis palūkanomis.
Antrasis rodiklis, kuris svarbus savininkams ir kreditoriams yra skolų likvidumas, kuris rodo kiek įmonė turi trumpalaikio turto savo trumpalaikiams įsipareigojimams apmokėti. Jis apskaičiuojamas kaip įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis (TT/TĮ). Rekomenduojamas šio rodiklio dydis yra 1,2-2. Žemesnė rodiklio reikšmė gali reikšti, kad įmonė negalės laiku apmokėti trumpalaikių įsipareigojimų, aukštesnė – neracionalų ir neefektyvų išteklių naudojimą, kai įmonė sukaupia per dideles atsargas, turi didelius pirkėjų įsiskolinimus arba per dideles grynųjų pinigų atsargas.
Kreditoriams svarbus ir kritinio likvidumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas kaip mobilaus trumpalaikio turto (mobilus trumpalaikis turtas apskaičiuojamas iš trumpalaikio turto vertės atimant atsargų vertę) ir įmonės trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Rekomenduojamas šio rodiklio dydis 0,5-0,8.
Ji padeda įvertinti įmonės veiklos rezultatus už tam tikrą laikotarpį. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti:
-
per tam tikrą laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos;
-
iš kokios veiklos įmonė gavo pelną (nuostolį), pavyzdžiui, gal įmonės įprastinė veikla praėjusiais metais buvo nuostolinga, o finansinė veikla sėkminga;
-
kad praėjusiais metais uždirbtas pelnas padidino nuosavą kapitalą arba patirti nuostoliai - jį sumažino.
3 lentelė
Pelno (nuostolių) ataskaita
|
|
Straipsniai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
|
I. |
Pardavimo pajamos |
|
|
|
II. |
Pardavimo savikaina |
|
|
|
III. |
Bendrasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
IV. |
Veiklos sąnaudos |
|
|
|
V. |
Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
VI. |
Kita veikla |
|
|
|
VII. |
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
|
|
|
VIII. |
Pelno mokestis |
|
|
|
IX. |
Valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai |
|
|
|
X. |
Grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
Pastaba. Taikoma neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims.
Pardavimo pajamos – tai visos įmonės per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos. Jeigu įmonė yra PVM mokėtoja, tai pardavimo pajamas reikia rodyti be PVM.
Pardavimo savikaina – tai per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos priskirtos ataskaitiniu laikotarpiu suteiktoms paslaugoms arba parduotoms prekėms.
Bendrasis pelnas - pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos skirtumas. Tai vienas svarbiausių įmonės rodiklių, kuris rodo įmonės vykdomą kainų politiką, t. y. skirtumą tarp įmonės uždirbtų pajamų pardavus prekes ir išlaidų toms prekėms įsigyti arba pagaminti. Jeigu įmonei pavyksta didesnėmis kainomis parduoti prekes ar sumažinti prekių gamybos sąnaudas, tai jos bendrasis pelnas didėja.
Veiklos sąnaudos – tai įmonės patirtos išlaidos savo ūkinei ir administracinei veiklai vykdyti: komandiruotės, transporto išlaidos, apmokėjimas už ryšio paslaugas, administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir pan. Veiklos sąnaudų dydis įmonėje yra santykinai pastovus, nes nėra tiesiogiai susijęs su pardavimais. Šis rodiklis rodo įmonės gebėjimą tinkamai organizuoti veiklą ir valdyti veiklos sąnaudas. Jei veiklos sąnaudos didelės, vadovams būtina ieškoti būdų joms mažinti.
Veiklos pelnas gaunamas iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas. Veiklos pelningumo rodiklis (veiklos pelnas/pardavimų pajamos) svarbus kreditoriams, nes rodo, ar įmonės veiklos pelno pakaks palūkanoms apmokėti.
Kita veikla rodo įmonės pajamas bei sąnaudas, kurias įmonės gauna (patiria) iš kitos veiklos, nesusijusios su jos pagrindine veikla.
Finansinės bei investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos iš investicinės veiklos - tai palūkanų išlaidos, pelnas ar nuostolis dėl valiutų kurso svyravimų, gautos pajamos ar patirtos išlaidos dėl įmonės investicinės veiklos.
Bendrą įmonės veiklos rezultatą rodo grynasis pelnas, kuris gaunamas iš pelno prieš apmokestinimą atėmus valstybei skirtą pelno mokestį (15 proc.). Grynojo pelningumo rodiklis naudojamas pelningumo rodikliams apskaičiuoti, iš kurių savininkams svarbiausi tokie:
-
Pardavimo pelningumas (Grynasis pelnas / Pardavimo pajamos) rodo, kiek įmonė gavo grynojo pelno iš kiekvieno pajamų lito. Šis rodiklis naudojamas įvertinant pasirinktos veiklos efektyvumą.
-
Turto pelningumas (Grynasis pelnas / Vidutinė metinė turto vertė) rodo, kokia grynojo pelno suma tenka kiekvienam investuotam litui, pagal šį rodiklį galima spręsti, kaip efektyviai naudojamas turimas turtas.
-
Nuosavo kapitalo pelningumas (Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas) yra pats svarbiausias rodiklis savininkams, nes rodo, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam jų į verslą investuotam litui.
