Darbo santykiai atsiranda darbo sutarties pagrindu, kurioje numatoma, kad darbuotojas atlieka tam tikrą darbo funkciją, laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o darbdavys suteikia jam darbą, apibrėžtą sutartyje, garantuoja darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvine sutartimi ir šalių susitarimu bei moka darbo užmokestį pagal sutartas sąlygas. Pagrindinės darbo teisės nuostatos pateiktos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas).

 

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo numatyti: 

• darbuotojo darbo vietą (įmonės, jos padalinio ir pan.);

• darbo funkcijas, darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, konkrečias darbo sąlygas arba pareigas;

• darbo apmokėjimo sąlygas (kaip bus mokamas atlyginimas ir kokia jo mokėjimo tvarka).

 

Šalys gali susitarti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti.

 

Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, kuris priimdamas į darbą asmenį privalo iš jo pareikalauti: 

• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento;

• valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo.

 

Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys, be anksčiau nurodytų dokumentų, taip pat privalo reikalauti pateikti išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.

 

 

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną, kai ji buvo sudaryta, turi būti įregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale.

 

Šis žurnalas neprivalomas tuomet, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Darbdavys prieš darbo pradžią turi įteikti darbuotojui antrąjį darbo sutarties egzempliorių bei jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (toliau – darbo pažymėjimas). Darbuotojams išduodami ar keičiami darbo pažymėjimai registruojami darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale.

 

Darbo sutarties registravimo taisykles, darbo pažymėjimo formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklės „Dėl Darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo“.

 

Darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sutariamas išbandymo laikotarpis.

 

 

Gali būti sudaromos tokios darbo sutartys:

• neterminuotos;

• terminuotos, laikinos, sezoninės;

• dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų;

• su namudininkais;

• patarnavimo darbams;

• kitos.

 

Neterminuota darbo sutartis sudaroma neribotam laikotarpiui.

 

Terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba konkrečių darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties tais atvejais, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.

 

Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

 

Laikinoji darbo sutartis sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui.

 

Papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nenurodytą) darbą.

 

Darbo sutartyje su namudininkais gali būti nustatyta, kad sutartyje numatytą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose.

 

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenims namų ūkio poreikiams patenkinti.

 

 

Darbo sutartis gali būti nutraukta tokiais būdais:

• šalių susitarimu;

• suėjus darbo sutarties terminui;

• darbuotojo pareiškimu;

• dėl nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių;

• darbdavio iniciatyva.

 

Šalių susitarimu. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, turi apie tai pranešti per septynias dienas. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama bei kitos nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jei antroji šalis per nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

 

Suėjus darbo sutarties terminui darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

 

Darbuotojo pareiškimu galima nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

 

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu jo darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės trunka ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

 

Darbdavio iniciatyva. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, invalidai, darbuotojai, auginantys vaikų iki keturiolikos metų, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.