Intelektinės nuosavybės teisės apsaugo išradimus, prekės ženklus, dizainą bei naujus kūrybinius produktus (know–how). Intelektinė nuosavybė klasifikuojama taip:

• Pramoninė nuosavybė, kai savininkui suteikiamos išskirtinės teisės naudoti techninius išradimus, produkto dizainą ar prekės ženklą. Tai susiję su išradimų, dizaino, pramoninių pavyzdžių ir prekės ženklų patentais bei kilmės vietos nuorodomis ar pavadinimais.

• Autorių teisės, kurios taip pat vadinamos rašytojų ar menininkų teisėmis, saugo literatūros, dailės, muzikos kūrinius, televizijos laidas, kompiuterių programas, duomenų bazes, reklamą.

• Know-how gali būti organizacinė ar techninė naujovė, kuri pradėta taikyti Jūsų įmonėje, bet jos naujumas yra tik vietinio pobūdžio, todėl nėra registruojama.  Rekomenduojama įmonės viduje ją dokumentuoti, įteisinant idėjos autorių ir jį skatinti. Tai motyvuotų įmonės darbuotojus įsitraukti į technologijų arba darbo organizavimo procesų tobulinimą.

 

Intelektinę nuosavybę svarbu įvertinti, kai:

• įsigyjamas ar parduodamas verslas;

• perkama licencija ar franšizė;

• kyla teisminiai ginčai;

• įkeičiama nuosavybė;

• reikia nustatyti sandorių tarp susijusių asmenų kainą.

 

 

 

Jei mąstote apie savo verslo ateitį, turėtumėte atlikti:

• Gaminio dizaino (išvaizdos) registraciją, kai patikrinamas gaminio dizaino originalumas ir užregistruojamas Valstybiniame patentų biure. Dizaino registracijos galiojimo terminas yra 5 metai ir gali būti pratęstas keturis kartus po 5 metus.

• Prekės ženklo registraciją.

• Įmonės ženklo registraciją.

• Išradimų registraciją. Patentas išradimui išduodamas 20 metų, po to išradimo turinys tampa prieinamas visuomenei.

 

Idėjos atskleidimas prieš ją apsaugant gali užkirsti kelią gauti teisinę apsaugą vėliau ir intelektinė nuosavybė taps bevertė. Taigi, kol neapsaugojote savo idėjos, ją galite aptarti tik konfidencialiai su žmonėmis, kuriems tai žinoti būtina ir kuriais pasitikite.

 

 

Jei manote, kad įmonės steigimo rūpesčiai baigsis, kai užregistruosite įmonę tam tikru pavadinimu, atidarysite sąskaitą banke, pasidarysite antspaudą, tai klystate. Jums dar reikia paties svarbiausio – įmonės „veido“, kuris neįsivaizduojamas be įmonės/ prekės ženklo, vizitinių kortelių, firminių blankų, vokų ir kt.

 

Būtent prekių ženklas padeda vartotojui atpažinti konkrečias prekes. Vartotojai net negali pasakyti, kaip vadinasi įmonė, kuriai priklauso ženklas. Būna  atvejų, kai prekių ženklas turi tokį žinomumą, kad įmonė savo pirminį pavadinimą keičia į naująjį, t. y. prekių ženklas tampa naujuoju įmonės pavadinimu.

 

Dažnai  galima išgirsti, kad įmonei svarbu turėti savo prekės ženklą ir logotipą. Kuo gi jie skiriasi?

 

Logotipas – tai šriftinis pavadinimas, kuris kartais virsta įmonės prekės ženklu, pvz., „Sony“, „Compaq“. Prekės ženklą galima susikurti ir kaip paveiksliuką, tik svarbu, kad jo erdvėje būtų įterptas logotipas. Paveiksliukas ir logotipas kartu sudaro firminį ženklą.

 

Kokį ženklą kurti, turite spręsti patys. Svarbiausia, kad jis Jums patiktų. Ypatingų firminio ženklo vertinimo kriterijų nėra. Jį registruojant bus vertinama, kaip ženklas atrodo būdamas 5 x 5 cm ir 1,5 x 1,5 cm dydžio: ar įžiūrimas jo šriftas, ar nesusilieja į vieną visumą jo smulkios detalės. Juk norėsite jį panaudoti ne tik ant didelių reklaminių plakatų, bet ir ant mažo formato popieriaus.

 

Juridinio asmens pavadinimas registruojamas kartu su įmone Juridinių asmenų registre.

 

Bendrieji juridinio asmens pavadinimui taikomi reikalavimai yra numatyti Civiliniame kodekse ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintose Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse. Svarbu žinoti, kad juridinio asmens pavadinimo teisės aktų atitikimas yra pačių steigėjų reikalas. Tai reiškia, kad juridinių asmenų registras iš esmės netikrina, ar pavadinimas sudarytas pagal patvirtintus reikalavimus, jis tikrina tik pateikto juridinio asmens pavadinimo ir kito juridinio asmens pavadinimo ar prekių ženklo  tapatumą.

 

Tuo atveju, jei pasirinktas pavadinimas klaidins visuomenę ir tik nežymiai skirsis nuo gerai žinomos įmonės pavadinimo arba bus netaisyklingas lietuvių kalbos požiūriu, jis vis tiek bus užregistruotas. Registruojant įmonę su tokiu pavadinimu rizikuojama sulaukti trečiųjų asmenų, įskaitant ir valstybinių institucijų, saugančių lietuvių kalbą, pretenzijų.

 

Todėl prieš pasirenkant konkretų pavadinimą, reikėtų įsitikinti, ar jis atitinka lietuvių kalbos reikalavimus, neprieštarauja sąlygoms, nurodytoms Civiliniame kodekse, nėra tapatus/panašus į anksčiau registruotą juridinio asmens pavadinimą ar prekių ženklą.

 

Pareiškėjas, norintis registruoti ženklą, turi paduoti paraišką Valstybiniam patentų biurui. Jei žymuo pripažįstamas ženklu ir registruojamas prekių ženklų registre, tai Valstybinis patentų biuras išduoda ženklo registracijos liudijimą. Ženklo registracijos liudijimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis ženklo įrašymą į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir ženklo savininko išimtines teises į įregistruotą ženklą. Pradinis ženklo registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, ženklo galiojimas gali būti pratęsiamas visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 metų.

 

Europos Sąjunga aktyviai dalyvauja, siekdama užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą ir kovodama prieš klastotes bei piratavimą.