Vienareikšmio atsakymo nėra. Tai lemia konkrečios sąlygos ir aplinkybės. Įsigyjant veikiančią įmonę galima greičiau pasiekti norimų verslo rezultatų, sumažėja komercinė rizika, nes veikianti įmonė jau turi aiškius santykius su rinkos partneriais, lengviau prognozuoti jos perspektyvą. Tačiau perkant reikėtų išsiaiškinti tos įmonės pardavimo priežastis, motyvus, atkreipti dėmesį į tai, kad tikrosios pardavimo priežastys dažnai slepiamos.

 

Šiuo metu įmonių įsigijimo ir pardavimo rinka Vidurio ir Rytų Europoje labai aktyvi, nes įmonių susijungimai arba įsigijimai yra gana greitas verslo vystymosi būdas. Šalyse padaugėjo atvejų, kai dėl įvairių priežasčių (sumažėjus veikiančio verslo pelningumui, pasikeitus sąlygoms rinkoje) įmones norima parduoti.

 

Pasikeitus savininkams, dažnai keičiamos verslo sąlygos, strategija, partneriai, o tai suteikia galimybę šį verslą toliau sėkmingai plėtoti. Visgi neretai tokie įsigijimai būna ir nesėkmingi.

 

 

Perkant jau veikiantį verslą, svarbu realiai įvertinti jo vertę. Individualaus turto vertinimą fizinių arba juridinių asmenų užsakymu gali atlikti daugelis privačių įmonių (nekilnojamojo turto agentūros ir kt.), kuriose dirba licencijuoti turto vertintojai.

 

Įstatymas nustato turto ir verslo vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę. 

 

Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, turto vertinimas gali būti atliekamas, kai: 

• keičiasi savininkas,  t. y. turtas parduodamas arba perduodamas;

• jis apdraudžiamas;

• apmokestinamas arba deklaruojamas;

• jungiamas su kitu turtu, padalijamas ar atidalijamas iš bendro turto;

• įkeičiamas;

• įrašomas į finansinės apskaitos dokumentus;

• išnuomojamas arba perduodamas kitiems asmenims apsaugos, panaudos pagrindais arba patikėjimo teise;

• paimamas įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams;

• pripažįstamas bešeimininkiu;

• įmonėms taikomos bankroto procedūros;

• vykdomi teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai civilinėse bylose, dėl turtinių išieškojimų, hipotekos nutartys įkeistą turtą parduoti iš varžytinių;

• to pageidauja turto savininkas arba turto vertinimo užsakovas.

 

 

Nekilnojamąjį turtą ir teises į jį registruoja valstybės įmonės Registrų centro teritoriniai padaliniai pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą. Mažeikių padalinys (žr. 1 priedą) priima asmenų prašymus ir kitus dokumentus nekilnojamajam turtui registruoti, atlieka jų ekspertizę, nustato, ar jų pakanka nuosavybės ir kitoms teisėms įregistruoti, registruoja nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, išduoda dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo turto ir teisių į jį įrašymo į nekilnojamojo turto registrą faktą. Pagrindinius duomenis ir dokumentus teisiniam registravimui rengia tokios valstybinės institucijos:

• apskričių viršininkų administracija rengia dokumentus nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisėms atkurti ir formuoja žemės reformos metu suprojektuotų žemės sklypų bylas registravimui; pasirašo valstybinės žemės pirkimo, pardavimo ir nuomos sutartis;

• miestų ir rajonų savivaldybės rengia statinių privatizavimo dokumentus, priima sprendimus dėl adresų pakeitimų bei savivaldybės butų fondo tvarkymo ir pan.;

• hipotekos registro įstaigos (hipotekos teisėjai) teikia informaciją apie Hipotekos registre įregistruotus nekilnojamojo turto įkeitimus;

• notarai tvirtina pirkimo ir pardavimo, dovanojimo ir kitas turto perleidimo sutartis;

• matininkai atlieka nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, statinio, nebaigto statinio, patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas) kadastrinius matavimus;

• apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išduoda statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pažymą apie nebaigtą statyti (remontuoti, kapitališkai remontuoti) statinį, aktą ar pažymą apie statinio nugriovimą ir t. t.

 

 

Statant naują įmonę galima pačiam pasirinkti įmonės buveinės vietą, pastatų architektūrą, išdėstymą, naudoti naujausias technologijas. Tačiau šiuo atveju verslo rezultatai pasiekiami per ilgesnį laikotarpį.

 

Įmonės vietos pasirinkimą lemia keletas veiksnių: turimos patalpos, asmeniniai norai, rinkos tyrimai. Rinkos tyrimai turėtų padėti įvertinti, ar vartotojams reikalingas tas produktas/paslauga, kaip šioje rinkoje įsitvirtinę konkurentai, kokia pirkėjų perkamoji galia. Vietos pasirinkimo kriterijai gamybinio ir komercinio pobūdžio verslo įmonėms skiriasi.

 

Gamybos įmonės vietos parinkimui turi įtaką pasiūla reikalingų profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų, transporto sąlygos (keliai, geležinkelis, uostas), energetiniai ištekliai (kuras, elektra, šiluma, vanduo), aplinkosaugos reikalavimai (oro, vandens taršos normatyvai, triukšmo lygis). Paprasčiau išrinkti vietą paslaugų, prekybos paskirties įmonėms, nes joms keliami mažesni reikalavimai. Čia svarbu atlikti kokybiškus verslo rinkos tyrimus.

 

 

Norint pritaikyti patalpas verslui, susiduriama su patalpų paskirties pakeitimo (pvz., gyvenamąsias patalpas keičiant į negyvenamąsias, keičiant statinio gamybos profilį arba savarankiškai naudojamą jo dalį pritaikant kitoms paslaugoms teikti arba kitam verslui organizuoti, tarkim,  administracinių patalpų pritaikymas prekybai) problemomis.

 

Reikėtų vadovautis organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu, kuriame nustatyta leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti statinius išdavimo tvarka, nurodyti pagalbiniai statiniai ir darbai, kurių statybai, nugriovimui ir atlikimui nereikia leidimų, bei privalomi reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant. Leidimus išduoda apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba.

 

Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymu.

 

---